Paskutinį 2019 metų balandžio šeštadienį Klaipėdos universitete į eilinę tarpdisciplininę mokslinę – praktinę konferenciją “Biblioterapija ir kiti kūrybiniai metodai” rinkosi Lietuvos biblioterapijos asociacijos nariai ir prijaučiantys ar besidomintys biblio ir poetine terapija.
LBA prezidentė doc. dr. Jūratė Sučylaitė priminė Asociacijos tikslus – padėti asmenybei augti ir vystytis bei sveikti rašytinės kalbos, simbolio, pasakojimo, skaitymo balsu dėka. „Biblio/poetinės terapijos specialistai dirba ne tik su pažeistais žmonėmis, bet ir su sveikaisiais, siekdami stiprindami emocinį ir dvasinį atsparumą. Anot pranešėjos: “Esame bibliotekininkų, psichologų, gydytojų psichiatrų, ergoterapeutų, poetų ir lituanistų bendruomenė.” Pranešime ji apžvelgė per pusantrų metų nuveiktus Biblioterapijos asociacijos darbus. Prezidentė kėlė klausimus dėl biblioterapijos metodų profesinio mokymo, biblioterapeuto/ poezijos terapeuto kvalifikacijos įgijimo, podiplominių studijų organizavimo, siūlė galvoti apie biblioterapijos studijų, biblioterapijos kvalifikacijos kėlimo programų kūrimą ir bendradarbiavimą su šalies aukštosiomis mokyklomis. Docentė kvietė išnaudoti Atvirojo universiteto galimybes, kvietė sudaryti Lietuvos biblioterapijos asociacijos mokslinį komitetą, remtis Estijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės ir JAV patirtimi, ugdant profesionalius biblioterapeutus.
LBA narė Lina Čiukšienė pasidalino asmeninėmis patirtimis, ištikus psichinės negalios epizodams ir kaip jai biblioterapija padėjo ištverti negandas bei atsigauti. Pranešėja prisiminė dr. Jūratės Sučylaitės vestą biblioterapijos užsiėmimą M. Mažvydo bibliotekoje. “Žodžiai, kuriuos rinkausi, atliepė tuometinei mano problemai, – sakė Lina. – Akrostichas, pagal kurį per užsiėmimą sukūriau eiles, įtikino, kad ir liūdesys gali būti gražus”. Ji dalyvauja prieš trisdešimtį metų Vakarų Laplandijoje, Suomijoje, gimusio projekto “Atviras dialogas” programoje. Pasak Linos Čiukšienės, šioje programoje dalyvaujantys asmenys pasiekia gerus rezultatus nuo psichozės išgydytųjų skaičiumi, – maždaug 85% išgijusiųjų, dauguma jų pasveiksta be antipsichotinių vaistų. “Žmogui nėra nieko baisesnio, kaip atsako nebuvimas”, – citavo Lina vieno iš programos įkvėpėjų mintį. Atsakas, žodis, knyga daro stebuklus!
Dr. Indrės Dirgėlienės pranešimas apie giesmių ir giedojimo poveikį socialiai pažeistų žmonių bendruomenėse nepaliko abejingų. Socialinių darbuotojų klientai – žmonės turintys įvairiausių bėdų – juos kamuoja priklausomybės, nusikalstama praeitis, psichinės ar fizinės negalios, skurdas, kitos socialinės problemos. Socialinio darbo tikslas – asmens įgalinimas, todėl dažnai diskutuojama, kas svarbiau -– meškerė ar žuvis, ar reikia žmogų šelpti, ar išmokyti jį pagal savo galimybes kažką sau “susižvejoti” pačiam. Dr. I. Dirgėlienė prisiminė Motiną Teresę, kuri į priekaištus, kodėl glaudžianti ir šelpianti visus pavargėlius, atsakė, kad tie žmonės tokie nusilpę, kad nebegali savimi deramai pasirūpinti, todėl ji juos geriau pirma pamaitins, priglaus, o jau paskui, jiems sustiprėjus, galima bus siūlyti ir “meškerę”. Kas yra giesmė – meškerė ar žuvis?, klausė I. Daugėlienė ir atsakė, kad ji mananti, kad tai labiau meškerė, nes per giesmę galima stiprinti žmogaus galias, leisti jam pasijusti žmogumi. Ji jautriai pasidalino prisiminimais apie Kūčių vakarienę Klaipėdos apleistų namų rūsiuose susibūrusioje benamių grupėje kartu su juos aplankiusiais socialinio darbo studentais. Tuomet giesmės suvirpino įdiržusias nuo negandų ir skausmo širdis ir žmonės išties pajuto stebuklingą Kalėdų dvasią.
Psichologė Jurgita Vasiliauskienė, pati auginanti neįgalų vaiką, kalbėjo apie savo namuose suburtą biblioterapinę grupę Ukmergėje. Moterys, turinčios problemų šeimose, susiburia aptarti pasirinktas knygas, pasidalyti savo asmeninėmis istorijomis, skauduliais, palaikyti, stiprinti viena kitą, – mokosi būti šalia kitokio ir priimti kitokį šalia. Užsiėmimuose dalyvauja ir jos sūnus, sunkios negalios ištiktas po vėjaraupių komplikacijų. Jam tai puiki galimybė pabūti tarp žmonių, neužsidaryti nuo pasaulio, ugdytis ir kartu ugdyti kitą. J. Vasiliauskienė pateikė biblioterapinių knygų sąrašą, padedantį negandų paliestoms moterims sustiprėti.
Pedagogas ir muzikas Linas Švirinas, padedantis negalios ištiktiesiems muzikos terapija, parodė filmuotą medžiagą, kaip jo unikalus metodas keičia sunkios ligos paliestos kurčios nevaikščiojusios mergaitės būklę. Guldoma ant instrumentų ji jausdavo virpesius visus kūnu. Filme rodoma, kaip per kelerius metus darbo buvo pasiekta akivaizdžių teigiamų rezultatų. Po to keli savanoriai išbandė Lino taikomų metodų poveikį ir pasidalino savo patyrimais.
Apie Audros ir Viktorijos, dviejų gyvenimo nuskriaustų mergaičių gydymo(si) poezijos ir muzikos kūrimu istorijas pasakojo ir su jų kūryba supažindino Ilona Papečkytė. Apie vaizdų, prisiminimų, fotografijos terapijos galią senelių globos namuose buvo parodytas filmas. Jame atskleidė, kaip kiekvienam senoliui svarbu papasakoti savo gyvenimo istoriją. Tai Klaipėdos universiteto projektas, kuruojamas prof. Dalios Marijos Stančienės, kuris vyko 6 mėnesius ir kurį numatoma tęsti su kitomis socialinėmis grupėmis.
Meno terapeutė Sigita Kučikaitė išsamiai kalbėjo apie pasakų, dailės, kitas terapijas. Jas Sigita taiko dirbdama su įvairaus amžiaus vaikais: su paauglėmis iš socializacijos centrų, vaikų ir paauglių psichiatrijos klinikų pacientais, dienos centrų lankytojais, darželinukais ar su tėvais ateinančiais individualios konsultacijos vaikais. „Verbaliai kalbėdamas žmogus nesunkiai nutyli kai kuriuos dalykus, sumeluoja, nepasako tiesos. Kūrybinės kalbos nevaldome taip, kad galėtume kažką nuslėpti, – sako psichologė, – taigi per kūrybą gali atsiverti tokie dalykai, kurie nuslėpti nuo mūsų pačių.“
Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje jau keleri metai dirbama su autistais vaikais, vedami jiems biblioterapiniai užsiėmimai. Kūrybinėse dirbtuvėse bibliotekininkė Agne Pranskutė nuosekliai ir vaizdžiai papasakojo ir pademonstravo, kaip organizuojamas darbas su autistiškais vaikais, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip jos sprendžiamos ir ko reikia norint tokiems vaikams padėti adaptuotis ir dalyvauti užsiėmimuose. O kūrybinio rašymo pratybose asmenybės augimo paslapčių mokė KTU psichologė dr. Aldona Steponavičiūtė.
Po konferencijos ir visuotinio LBA narių susirinkimo, diskusijos tęsėsi ir prie pietų stalo.
Intensyvi ir turininga biblioterapijos konferencijos diena baigėsi su viltimi neilgai trukus vėl susitikti gegužės 31 d.-birželio 2 d. LBA stovykloje, kurį tradiciškai vyks Šventojoje, poilsio namuose “Aringos
