Kokios priežastys lemia, jog moteris kabinasi į santykius nagais ir dantimis bet kokia kaina?
Priežasčių gali būti labai daug ir tai yra labai individualu. Visgi galima daryti įžvalgas, kad moteris yra užaugusi disfunkcinėje šeimoje, kurioje mama aukojosi dėl tėčio meilės, o vyras vartojo alkoholį ar turėjo kitokių priklausomybių. Dažnai moterys, kurios visomis priemonėmis stengiasi būti kartu su vyru, net jei santykiai yra kankinantys, turi žemą savivertę, joms atrodo, kad eiti vienai į renginius ar susitikti su draugais yra kažkaip nepadoru. Dažnai būdingas aukos vaidmuo, nes yra išsiugdytas suvokimas: „Jei leisiu save žeminti, atsisakysiu savęs ir savo asmeninių poreikių, mane mylės labiau“. Bet visada turime prisiminti: „Jei žmogus nevertina pats savęs, tai kaip jį gali vertinti kiti?“.
Ar meilės gali būti per daug? Kur veda santykiai, jei vienas iš partnerių savo meilę supranta kaip kontrolę ir savinimąsi?
Meilės (klaidingos, kankinančios ar žalojančios) tikrai gali būti per daug. Visi mes esame individai ir turime turėti savo asmeninę erdvę. Visiškas susitapatinimas, keliasdešimt skambučių per dieną klausiant „Ką veiki?“, bendri socialinių tinklų profiliai gali atrodyti labai gražu ir sveikintina. Kas po visu šituo slepiasi? Ar tikrai gali būti taip gražu, miela ir stebuklinga? Drįsčiau abejoti. Pagalvokime. Juk mes nesiginčijame, mūsų nuomonės neišsiskiria tik su tais žmonėmis, kurie yra mums visai neįdomūs ir nesvarbūs. O artimasis, su kuriuo būname daug ir dažnai, juk tikrai yra svarbus. Hiperbolizuotoje meilėje dažnai galima įžvelgti demonstratyvų elgesį arba kontrolės perteklių. Kokios grėsmės? Labai tikėtina, kad suprastės psichinė sveikata, jei žmogus niekada ar beveik niekada negalės pabūti vienas su savo mintimis ir dvejonėmis. Tada atsiranda visai normalus poreikis atsitraukti nuo partnerio, pabėgti, slėptis. Kaip yra pasakęs garsus psichologas Alfredas Adleris, viskas gali būti ir kitaip. Klaidinga turėti vieną ir menamai teisingą nuomonę. Kiekvienas atvejis yra individualus ir unikalus. Tai yra viena iš psichologijos taisyklių, kurią visi turime nuolat prisiminti.
Kaip atsikratyti egoistiško noro būti savo partneriui visatos centru?
Visoms moterims, kurios jaučia, kad myli savo partnerį taip, kad net kankinasi pačios, siūlau perskaityti Robin Norwood knygą „Moterys, kurios myli per stipriai“. Ji yra kaip vadovėlis, kuris nukreipia teisinga linkme. Mano klientės vadina ją savo „naktinio stalelio knyga“, kuri visada po ranka. Turime įsisąmoninti, kad negalime savintis kito žmogaus jausmų, elgesio, o tuo labiau keisti partnerį taip, kaip mums reikia. Jei ką ir galime keisti, tai savo galvoseną, jausmus, elgesį. Tikriausia, jau ne viena esame bandžiusios keisti save. Ir tai yra sunku, labai sunku. Vis pradedame nuo pirmadienio, nuo rudens, o gal net nuo Naujų metų. Bet norime permainų dėl savęs ir puikiai suprantame, kad reikia. Taigi, jei partneris neturi stiprios motyvacijos ar pilnai nesuvokia santykių naudos, neįmanoma jį pakeisti. Reikėtų suprasti, jog tai – vyro gyvenimas, jis tvarko jį pats, nepriklausomai nuo pačio artimiausio ir labiausiai jį mylinčio žmogaus.
