Ar ruduo ir tamsėjantys vakarai būtinai yra blogai
Jau visai čia pat laikas, kai medžių lapai pasipuoš spalvomis, draikysis voratinkliai, rūkai paslaptingai bylos apie atslenkantį ramesnio buvimo periodą.
Priimta galvoti, kad žmogus, kuo labiau ir tikslingiau siektų savo laimingo buvimo, matytų savo gyvenime kuo daugiau pozityvumo ir net jei atsitinka negatyvus dalykas, pažvelgtų į jį iš kitos pusės, kad nors kažkaip galima būtų pamatyti to nepatogaus sau gyvenimo įvykio galimybes. Žmogus, kuris visame kame mato pozityvą, yra patogesnis aplinkai. Todėl vis daugiau žmonių nebeleidžia sau tiesiog išbūti su nepatogiais sau jausmais ir emocijomis. Kaip dažnai pasiduodame aplinkos įtakai ir per mums primestus reikalavimus suvokiame save ir tampame tokiu, kokį nori mus matyti kiti. Ramiai kalbame ir linkčiojame galvą, nors žandikaulis sukąstas, kad tik neprasprūstų žodžiai, vadinamieji keiksmai. Turime nuomonę, kurios neišsakome priešingai galvojantiems. Būti patogiu, prisitaikiusiu, slapta kenčiančiu daugybei žmonių tapo norma. Noras skleisti šviesą, nors viduje kaunasi slaptieji demonai, kurių nieks neturi teisės pamatyti. Ir ta šviesa tada tokia apgaulinga, nešanti daugiau tamsos nei šviesos. Kaip nuolat gyventi su tamsintais akiniais ir nebesuprasti kaipgi tas šviesos pasaulis atrodo.
Taip, mums gali nepatikti, taip, mums gali nesisekti, taip, kartais aplinkybės susidėlioja, kad tikrai verta išdrįsti ir pabūti tuo blogiečiu, kuris šiuo metu nenori ir negali būti geras ir patogus aplinkai. Kiekviename iš mūsų gyvena „ bjaurybė“ , ji turi vietą žmogaus vidiniame pasaulyje, nenuneikime jos.
Ta slaptoji pusė, kai žmogus šypsosi nors norisi verkti, gali pasireikšti nuslopintų jausmų forma, kai skauda nugarą, atsiranda įtampa pečių juostoje, pasikartojantys, neaiškūs sąnarių, raumenų ar galvos skausmai, netgi išsivysčiusi astma, problemos su vidurių užkietėjimu ar kaip tik viduriavimas. Maistas, kuris visad buvo toks skanus, patampa prėsku.
Gydytojai neranda jokio fiziologinio paaiškinimo, o gali būti atsakymas, kad nuslopinome sunkius išgyvenimus, labai norėjome atrodyti lengvi, energingi ir veiklūs, ypač jei ilgesnį laiką ir štai, prašom, slaptoji depresija ateina į akistatą.
Leiskim sau jausti, būkim tokie, kokie norim būti, gal nepatogūs, gal liūdni , o gal labai energingi ir progresyvūs, bet tikri ir neapsimetinėjantys nei prieš kitus, nei tuo labiau prieš save pačius. Ilgėjantys vakarai, susisiautimas į minkštučius pledus, vakarojimas prie arbatos puodelio ar plazdenančios žvakės liepsnelės ir yra tas laikas, kai galim susitikti su savim ir dar kartą pergalvoti savo tikrąsias vertybes. Vertybės yra tik mūsų, kiekvieno individualios ir mažai kintančios, neišsižadėkim jų, o tuo labiau savęs su visais privalumais ir trūkumais.
