Žmogus per savo gyvenimą neišvengiamai susiduria su kriziniais išgyvenimais. Ir tai ne tik raidos krizės –
kurios yra neišvengiamos kiekvienam einančiam per gyvenimą savo keliu: gimstančiam, augančiam ,
bręstančiam ir senstančiam. Situacinės krizės yra kaip duotybė. Mes galim tik pasirinkti kaip su jomis būti. Ir tai
yra neišvengiama egzistencijos dalis, visada kelianti klausimus, bei pakeičianti gyvenimo tėkmės ratą.
Pirmoji krizė ( anot biblijos) ištiko žmogų, kai Ieva pasiūlė Adomui obuolį. Ir jis turėjo pasirinkti. Galėjo
pasirinkti vienaip ar kitaip. Ačiū jam už tai, kad pasirinko susigundyti Jis priėmė sprendimą. Mes turim
žmoniją ir kiekvienas esam jos dalis.
Psichologinės krizės atsitinka staiga, jų negali suplanuoti ar kažkaip numatyti. Krizes sukelia artimojo mirtis ar
savižudybė, ligos, somatinės ir psichinės, ekstremalios situacijos, skyrybos ir dar kiti dalykai, kurie kiekvienam
yra skirtingai svarbūs. Psichologinė krizė gali privesti iki gyvenimo prasmės praradimo, psichinės ligos… arba
būti įveikta. Krizinio išgyvenimo trukmė yra 2-3 mėnesiai, jei ilgiau, tada jau vyksta chronizacija, t.y. galimi
fizinės, psichikos sveikatos, asmenybinės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimai, kurie
pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar psichiniai sutrikimai (depresija), somatiniai
simptomai ar ligos, gali atsirasti polinkis priklausomybėms. Krizinis išgyvenimas visada sumažina gyvenimo
kontrolę. Dažnu atveju krizę išgyvenantis žmogus kažkur giliai yra piktas. Tokiu atveju svarbu, kad būtų
galimybė būti išklausytu. Suprasti, kad kažkas yra šalia, esi ne vienas, kažkas kontroliuoja nekontroliuojamus
dalykus. Mirties atveju artimo žmogaus kūnas numiršta, bet santykis su juo ne. Niekas negali pasakyti, kiek
dažnai reikia eiti į kapines ( jos labiau reikalingos gyviesiems, nei mirusiems), kiek kalbėti ir perkalbėti
prisiminimus, kiek žiūrinėti nuotraukas ar lankyti kartu lankytas vietas.
Krizės metu patiriamas nerimas padeda išgyventi, integruoti naują patirtį į savo gyvenimą, susitaikyti su
pasikeitusiu savim ir būti naujame santykyje. Suvokti, kad tai nauja pradžia, įmestis į kitokį gyvenimą.
Krizė, kaip ugnikalnio išsiveržimas, kuris atveria gelmę ir tenka mokytis gyventi su pasikeitusiu savim.
